Ar tik man taip atrodo, ar tikrai visas šurmulys yra kilęs dėl painiavos svarstant, ką konkrečiai vartoti prieš pastojant: folio rūgštį ir (arba) folatą, ir kokią dozę?

Visų pirma, be jokios abejonės, jei esate nėščia arba planuojate pastoti, labai svarbu gauti pakankamai folio rūgšties.
Šis B grupės vitaminas padeda sumažinti vaisiaus nervinio vamzdelio defektų (NVD) – rimtų stuburo smegenų (pvz., spina bifida) ir galvos smegenų (pvz., anencefalija) apsigimimų riziką. Nervinis vamzdelis – tai embriono dalis, iš kurios vystosi kūdikio stuburas ir smegenys. Jungtinėse Amerikos Valstijose NVD kasmet paveikia apie 3000 nėštumų.
Daugelio šalių sveikatos priežiūros institucijos rekomenduoja moterims vartoti ne mažiau kaip 400 µg folio rūgšties bent vieną mėnesį prieš pastojimą ir pirmąjį nėštumo trimestrą, kad kūdikio nervinio vamzdelio defektų rizika sumažėtų 70 proc. Kai kurie tyrimai rodo, kad folio rūgštis taip pat gali padėti sumažinti kitų defektų, pavyzdžiui, „kiškio lūpos“, „vilko gomurio“ ir tam tikrų širdies ydų, riziką.
Labai svarbu vartoti šį maisto papildą gerokai prieš pastojimą, nes nervinio vamzdelio defektai atsiranda labai ankstyvuoju raidos etapu, daugeliui moterų net nežinant, kad jos yra nėščios.
Tačiau atrodo, kad esama tam tikros painiavos dėl to, kokią folio rūgšties formą vartoti kaip maisto papildą, nes kai kurie žmonės teigia, kad vadinamasis folatas yra pranašesnis už folio rūgštį. Koks tiksliai yra skirtumas tarp šių dviejų medžiagų?

Folatai – tai bendrinis terminas, reiškiantis tiek natūraliai maiste esančius folatus, tiek folio rūgštį – sintetinę šio vitamino formą, randamą maisto papilduose ir praturtintuose maisto produktuose. Maisto produktuose esančių folatų biologinis prieinamumas yra daug mažesnis nei sintetinės folio rūgšties – paprastai jis siekia 50% folio rūgšties biologinio prieinamumo. Be to, folio rūgštis yra daug stabilesnė nei maiste esantys folatai. Būtent todėl folio rūgštis dažniau vartojama kaip maisto papildas.
Svarbu tai, kad organizmas turi paversti tiek maiste esantį folatą, tiek sintetinį folatą į aktyviąją formą, kad iš tikrųjų galėtų pasinaudoti jo teikiama nauda. Aktyvioji forma yra 5-metiltetrahidrofolatas (5-MTHF). Virškinimo sistemoje didžioji dalis su maistu gaunamų folatų, prieš patekdami į kraują, virsta 5-MTHF. Skirtingai nei dauguma folatų, didžioji dalis folio rūgšties virškinimo sistemoje nepaverčiama aktyvia vitamino B9 forma – 5-MTHF. Folio rūgšties virsmas vyksta kepenyse arba kituose audiniuose. Šį virsmą katalizuoja fermentas MTHFR (metileno tetrahidrofolato reduktazė), o folatų ir folio rūgšties virsmo organizme veiksmingumas priklauso nuo jo buvimo ir veikimo. Manoma, kad 8-10% žmonių turi genetinį fermento variantą, kuris yra mažiau veiksmingas. Šiems asmenims gali nepakakti paprastai rekomenduojamo prieš pastojant folio rūgšties kiekio – 400 µg.

Iš esmės yra du būdai, kaip užtikrinti, kad šie žmonės vis dėlto gautų reikiamą kiekį: arba jie renkasi vartoti 400 µg aktyviosios folatų formos, arba padvigubina rekomenduojamą dozę iki 800 µg folio rūgšties per parą, kad pasiektų apsauginį folatų kiekio kraujyje lygį.

Profesorius Christian Thaler (Miuncheno universiteto Endokrinologijos ir pagalbinio apvaisinimo katedros vadovas, Vokietija) mano, kad ši dozė taip pat teigiamai veikia vaisingumą ir gerina gydymo rezultatus, atliekant IVF procedūrą pacientėms, turinčioms mažiau veiksmingą fermento genetinį variantą.
Šios didesnės folio rūgšties dozės vartojimas taip pat yra puiki galimybė toms, kurios nenori ilgai laukti nėštumo: įrodyta, kad vartojant šią dozę galima daug greičiau pasiekti apsauginį folio rūgšties kiekį kraujyje.
Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos mitybos ir epidemiologijos docento Jorge Chavarro paskelbti nauji duomenys parodė, kad šios didesnės dozės yra geresnės ir kitais aspektais: įvertinęs didžiulius Amerikos slaugytojų I ir II sveikatos tyrimų duomenis, jis padarė išvadą, kad daugiau nei 730 µg folio rūgšties per parą vartojimas susijęs su mažesne savaiminio persileidimo ir negyvo vaisiaus gimimo rizika.

Remiantis šiais duomenimis, kiekviena nėštumą planuojanti moteris gali jaustis saugi, jei bent vieną mėnesį prieš pastojimą ir visą pirmąjį nėštumo trimestrą kasdien papildys savo racioną 800 µg folio rūgšties (pvz., vartodama „Fertilovit®F35plus“ arba lygiaverčius preparatus moterims, sergančioms autoimuniniu tiroiditu, endometrioze ar PCOS – policistinių kiaušidžių sindromu).

Literatūros šaltiniai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *